Šlapimo Rūgšties Tyrimas

Tyrimo paskirtis

Šlapimo rūgšties kiekio kraujyje tyrimas padeda įvertinti organizmo purinų apykaitą ir nustatyti galimus jos sutrikimus. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas įtarus podagrą, siekiant išsiaiškinti pasikartojančių inkstų akmenų susidarymo priežastis ar stebėti inkstų veiklą pacientams, sergantiems podagra. Be to, padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis yra vienas iš metabolinio sindromo požymių, dažnai pasireiškiančių kartu su antsvoriu, padidėjusiu cholesterolio kiekiu ir gliukozės apykaitos sutrikimais.

Kada rekomenduojama atlikti tyrimą?

• Jei pasireiškia podagrai būdingi simptomai, tokie kaip staigus, stiprus sąnarių skausmas (dažniausiai pėdos didžiojo piršto, tačiau gali būti pažeisti ir kiti sąnariai).
• Jei pacientui periodiškai susidaro inkstų akmenys arba jei yra podagros istorija ir būtina stebėti inkstų akmenų formavimąsi.
• Jei pacientui taikoma chemoterapija ar spindulinė terapija, kurios metu gali išsiskirti didesnis šlapimo rūgšties kiekis.
• Jei diagnozuotas metabolinis sindromas ir būtina reguliariai vertinti jo poveikį organizmui.

Kaip atliekamas tyrimas?

• Kraujas imamas iš venos.
• Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau prieš tyrimą svarbu informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus.

Kaip interpretuoti tyrimo rezultatus?

Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis (hiperurikemija) gali būti susijęs su:

• Per dideliu šlapimo rūgšties gaminimu organizme dėl genetinių veiksnių ar purinų turinčių maisto produktų vartojimo.
• Sutrikusiu šlapimo rūgšties pašalinimu per inkstus, dažnai pasitaikančiu sergant lėtine inkstų liga, metaboliniu sindromu ar nėščiųjų toksikoze.
• Onkologinėmis ligomis, tokiomis kaip metastazavęs vėžys, daugybinė mieloma ar leukemija, ypač jei taikoma chemoterapija.
• Alkoholizmo sukeltais metabolizmo pokyčiais.

Hiperurikemija gali sukelti:

• Podagrą, kai sąnariuose kaupiasi šlapimo rūgšties kristalai, sukeldami skausmingus uždegimus.
• Inkstų akmenis, galinčius sukelti inkstų pažeidimus ar šlapimo takų sutrikimus.

Mažas šlapimo rūgšties kiekis dažniausiai nėra reikšmingas, tačiau jis gali būti susijęs su:

• Tam tikromis kepenų ar inkstų ligomis (pvz., Fanconi sindromu).
• Toksinių medžiagų poveikiu organizmui.
• Retomis genetinėmis ligomis, tokiomis kaip Vilsono liga.

Kas gali turėti įtakos šlapimo rūgšties lygiui?

• Diuretikai (pvz., tiazidai) gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį.
• Mažomis dozėmis vartojamas aspirinas gali jį padidinti, o didelėmis dozėmis – sumažinti.
• Purinų turintys maisto produktai (kepenys, sardinės, ančiuviai) gali sukelti padidėjimą.
• Alkoholis, pasninkavimas, greitas svorio kritimas, stiprus stresas ar intensyvus fizinis krūvis taip pat gali lemti aukštesnį šlapimo rūgšties lygį.

Papildomi tyrimai

• Kreatininas – inkstų funkcijos vertinimui.
• Glomerulų filtracijos greitis (GFG) – inkstų veiklos efektyvumui nustatyti.
• Šlapalas – bendram inkstų veiklos įvertinimui.

Susijusios ligos ir būklės

• Podagra
• Artritas
• Inkstų akmenys
• Metabolinis sindromas

Reguliarus šlapimo rūgšties kiekio stebėjimas gali padėti išvengti komplikacijų ir anksti diagnozuoti galimus sveikatos sutrikimus. Jei turite rizikos veiksnių ar pastebite simptomus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ir atlikti tyrimą.