Erkinis encefalitas – nematoma grėsmė

Erkinis encefalitas – tai rimta virusinė infekcija, perduodama per erkių įkandimus arba rečiau – vartojant nepasterizuotą užkrėstą pieną. Nors iš pirmo žvilgsnio erkės gali atrodyti kaip nekaltas gamtos vabalėlis, jų platinamas virusas gali turėti labai rimtų pasekmių žmogaus sveikatai.

Kaip užsikrečiama?

Pagrindinis užsikrėtimo kelias – erkės įsisiurbimas. Lietuvoje sergamumas erkių platinamomis ligomis išlieka vienas didžiausių Europoje, tad budrumas ir prevencija – itin svarbūs.

Ligos eiga: klastinga ir dažnai dvifazė

Erkinio encefalito simptomai ne visada pasireiškia iškart. Liga dažnai progresuoja dviem etapais:

• Pirmoji fazė trunka apie savaitę. Tuomet pacientas gali jausti karščiavimą, silpnumą, raumenų ir galvos skausmus, kaulų „laužymą“. Šie požymiai primena gripą, todėl dažnai lieka neįvertinti.

• Antroji fazė, jei pasireiškia, būna pavojingesnė – tai centrinės nervų sistemos pažeidimai: pasireiškia stiprus galvos skausmas, sprando sustingimas, sąmonės sutrikimai, pykinimas, vėmimas ar net paralyžius.

Ne visi sergantieji patiria abu etapus – daliai asmenų liga pasibaigia po pirmosios bangos, bet kai kuriems gali baigtis hospitalizacija ar ilgalaikėmis neurologinėmis pasekmėmis.

Kam reikalingas Erkinio encefalito IgM tyrimas?

Patikimiausias būdas nustatyti šią infekciją – kraujo tyrimas, kuriuo ieškoma IgM klasės antikūnų prieš erkinio encefalito virusą. Šie antikūnai kraujyje atsiranda praėjus maždaug 2 savaitėms nuo erkės įkandimo, tad tyrimas atliekamas tik praėjus šiam laikotarpiui.

Ar įmanoma apsisaugoti nuo erkinio encefalito?

Nors gydymo nuo viruso nėra, efektyviausia apsauga – skiepai. Vakcinacija nuo erkinio encefalito rekomenduojama visiems, kurie laiką leidžia gamtoje ar gyvena endeminėse teritorijose. Taip pat verta laikytis prevencinių priemonių: dėvėti šviesius, uždarus drabužius, naudoti repelentus, kruopščiai tikrintis po buvimo gamtoje.