Celiakija. Simptomai. Gydymas

Celiakija yra autoimuninė liga. Ją sukelia organizmo imuninė reakcija į glitimą – baltymą, randamą kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Tai dažniausia glitimo netoleravimo forma.

Žmonėms, sergantiems celiakija, glitimo vartojimas sukelia imuninį atsaką, kuris pažeidžia  žarnų gleivinę, o ypač gaurelius – mažyčius žarnų struktūros darinius, kurie atsakingi už maistinių medžiagų įsisavinimą.

Pažeisti gaureliai trukdo normaliai įsisavinti maistines medžiagas: vitaminus, mineralus, angliavandenius, baltymus ir riebalus. Šių medžiagų trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Celiakijos simptomai, glitimo netoleravimo požymiai:

• Pilvo skausmas, pilvo pūtimas ir viduriavimas
• Nuovargis, silpnumas
• Svorio kritimas
• Geležies stokos anemija
• Kaulų skausmas, osteoporozė
• Plaukų slinkimas
• Neurologiniai sutrikimai
• Bėrimai (dermatitas herpetiformis).

Celiakija ar gliuteno netoleravimas gali atsirasti bet kokiame amžiuje.

Celiakijos diagnozavimas:

1. Celiakijos kraujo tyrimai:

Kraujo tyrimai naudojami norint nustatyti, ar organizmas gamina antikūnus, reaguojančius į glitimą.

Tyrimai atliekami celiakijos nustatymui:

• Audinių transglutaminazės antikūnų (tTG-IgA) testas: Pagrindiniai tyrimai celiakijos diagnozavimui.
• Antiendomizinių antikūnų (EMA) testas: Papildomi tyrimai celiakijos diagnozavimui esant aukštoms antikūnų prieš audinių transgliutaminazę vertėms.
• Deamidinto gliadino peptido antikūnai (DGP): Anti-DGP IgA ir Anti-DGP IgG. Papildomi tyrimai rekomenduojami atlikti kai nerandama anti-tTG antikūnų, o yra įtariama celiakija..

Jei atlikus kraujo tyrimus, pastebėtas antikūnų buvimas, gydytojai paprastai skiria tolesnius tyrimus.

• Imunoglobulinai A (IgA) –  Sergant celiakija net kelis kartus sumažėja imunoglobulino A (IgA) kiekiai.
• ŽLA haplotipų DQ2/DQ8 (PGR) – Specifinis tyrimas skirtas paneigti celiakijos diagnozę. Jeigu nenustatoma DQ2/DQ8, tai galima atmesti celiakijos diagnozę.

Kraujo tyrimą galite rasti ČIA.

2. Endoskopija ir/ar plonosios žarnos biopsija:

Jei kraujo tyrimai rodo teigiamus rezultatus, kitas diagnostikos etapas yra endoskopija. Šio tyrimo metu naudojamas plonas vamzdelis su kamera, taip apžiūrima plonoji žarna ir paimami gleivinės pavyzdžiai (biopsija). Vėliau šie, paimti audiniai tiriami mikroskopu, siekiant nustatyti, ar yra gaurelių pažeidimai, lurie būdingi celiakijai.

3. Glitimo pašalinimo dieta:

Norint patvirtinti celiakijos diagnozę, kai kuriais atvejais, gali būti skiriama laikytis griežtos glitimo neturinčios dietos ir stebėti simptomų pokyčius. SVARBU! Nesilaikyti tokios dietos prieš atliekant diagnostinius tyrimus, nes tai gali klaidinti rezultatus.

Celiakijos gydymas:

Ko gerio, vienintelis veiksmingas celiakijos gydymas yra visą gyvenimą trunkanti griežta glitimo neturinti "begliuteinė" dieta. Tai reiškia, kad reikėtų vengti maisto produktų, kurių sudėtyje yra kviečių, rugių ir miežių, taip pat iš jų išveisti augalai.

Ignoruojant celiakiją ir nesiimant jokių priemonių - gali kilti rimtų organizmo sutrikimų, tokių kaip ilgalaikis vitaminų trūkumas, osteoporozė, neurologiniai sutrikimai ir net padidėjusi rizika tam tikroms vėžio formoms.

Gliuteno netoleravimas ir celiakija yra dvi skirtingos diagnozės (būklės), susijusios su reakcija į baltymą – gliuteną, randamą miežiuose, kviečiuose ir rugiuose.

Pagrindiniai skirtumai yra šie:

• Celiakija:
  Tai autoimuninė liga, kai gliuteno vartojimas sukelia imuninės sistemos atsaką, kuris pažeidžia plonosios žarnos gleivinę. Sumažėja gebėjimas įsisavinti maistines medžiagas. Tai yra ilgalaikė ir rimta būklė, reikalaujanti griežto mitybos rėžimo ir gliuteno pašalinimo iš mitybos.
• Gliuteno netoleravimas (neceliakinis gliuteno jautrumas):
  Tai nėra alergija ar autoimuninė liga. Gliuteno vartojimas sukelia nemalonius pojučius, simptomus, tačiau jis nesukelia plonosios žarnos pažeidimų. Ši būklė yra laikina, o taip pat gali būti susijusi su kitais žarnyno sutrikimais, pvz., dirgliosios žarnos sindromu.

Celiakija yra gana rimta autoimuninė liga, kurią reikia tiksliai diagnozuoti ir gydyti, o gliuteno netoleravimas yra mažiau pavojinga diagnozė, tačiau vis tiek reikalaujanti dėmesio mitybai. Jei Jums kyla abejonių dėl simptomų, svarbu pasitarti su gydytoju ir atlikti reikiamus tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas gydymas.